šniaurai

šniauraĩ sm. pl. (4) žr. šniauliai 2: Tas smulkmenas, tuos šniaurùs paskui sudėsime į ratus Pc. | prk.: O juk žinoma, kad niekad pirmuoju kirtimu vertimas neišeina geras: dar tenka pašalinti daug visokių šniaurų, nudailinti kampus, tik tada galima tikrinti, ar jau sakinys kaip reikiant skamba rš.